Jauniausioji Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo bei Bonos Sforcos dukra, Žygimanto Augusto sesuo, Kotryna Jogailaitė į istoriją įėjo kaip Švedijos karalienė, tačiau iki šiol labiausiai jaudina nepaprastas jos asmenybės virsmas iš priklausomos karalaitės – į įtakingą moterį, iš nemylimos – į geidžiamą, iš kalinės – į karalienę, gerbiamą abiejose Baltijos jūros pusėse.

Kartu su vyru Jonu Vaza pradėjo naują Vazų dinastijos šaką, ilgai valdžiusią Abiejų Tautų Respubliką. Jų sūnus Zigmantas Vaza pratęsė nutrūkusią Gediminaičių ir Jogailaičių dinastiją.

Jos gyvenimo kelyje buvo apstu iššūkių: Kotryna Jogailaitė atsidūrė karo sūkuryje, jos pilį – sugriovė, turtus – konfiskavo, vyrą uždarė į kalėjimą, o pati savo noru atsisakiusi laisvės ji kalėjo kartu su juo, nuolat balansuodama tarp gyvybės ir mirties. Skurde, be medicininės priežiūros ir jau brandžiame amžiuje ji gimdė vaikus, iškentė nuolatinius caro Ivano Rūsčiojo persekiojimus, išgyveno įvairius sąmokslus ir sugebėjo tapti Švedijos karaliene.

Nors nuo Kotrynos Jogailaitės gimimo praėjo beveik penki šimtmečiai, tačiau ir šiuolaikinis žmogus jos istorijoje atpažins save – užčiuops esminius gyvenimiškojo virsmo momentus, aktualius visais laikais.
 
2026 m. Kotrynai Jogailaitei sukanka 500 metų.